Kuo ypatinga mitochondrinė DNR?

Informacija apie mitochondrinę DNR:

• aptinkama citoplazmoje už branduolio ribų.
• perduodama tik per motinos liniją – apvaisinimo metu į ląstelę patenka tik spermos branduolinė DNR, todėl tėvas niekaip nepaveikia mitochondrinės DNR.
• apsčiai randama – branduolinės chromosomos aptinkamos tik dvejose ląstelės kopijose, vienoje iš motinos ir vienoje iš tėvo, o mitochondrinės DNR atveju ląstelės kopijų, turinčių šią DNR, skaičius siekia šimtus arba tūkstanč
• maža ir žiedinė – branduolinė DNR sudaryta iš daug ilgesnių DNR gijų, glaudžiai susisukusių chromosomose, o mitochondrinė DNR yra mažo dydžio ir žiedo pavidalo chromosomose.
• koduojanti baltymus, dalyvaujančius ląsteliniame kvėpavime – tam tikri mitochondrinės DNR regionai, vadinamieji hipervariabilūs regionai, yra naudingi tyrinėjant protėvių kilmę.

Hipervariabilūs regionai – tai vietos, kuriose įvyksta didžioji dalis mitochondrinės DNR mutacijų. Kas 1500 metų vidutiniškai pasikeičia viena mitochondrinės DNR sekos raidė. Šis pasikeitimas yra perduodamas tolimesnėms kartoms. Mitochondrinės DNR pokyčiai sudaro haplotipą, t.y. mitochondrinės DNR profilį, leidžiantį mokslininkams priskirti žmogų kuriai nors haplogrupei, t.y. žmonių, turinčių panašius haplotipus, grupei. Haplogrupė yra siejama su istorine ir geografine kilme.