+37062044744Kalbant apie prieinamus DNR analize paremtus protėvių kilmės tyrimus, galima išskirti penkis dažniausiai pasitaikančius tokių tyrimų tipus, leidžiančius sužinoti skirtingus dalykus. Pristatome autosominį tyrimą, arba kitaip – protėvių kilmės tyrimą.
Autosominio tyrimo (protėvių kilmės tyrimo) metu atliekami DNR palyginimai remiantis pačiais naujausiais istoriniais duomenimis ir ieškomi DNR atitikimai atsižvelgiant į jau ištirtus žmones, kurių bendras skaičius siekia 10 000 ir kurių duomenys įtraukti į kelias mūsų naudojamas duomenų bazes. Rezultatų žemėlapyje pavaizduoti spalvoti kvadratėliai rodo ne vieną individą, o didelį individų skaičių, turintį dažnai ir retai pasitaikančius alelinius genus, atitinkančius jūsų alelius. Dar kartą pabrėžiame, kad šio tyrimo rezultatai priklauso nuo ištirtų individų skaičiaus.
Mes nustatėme, kad šis tyrimas tiksliai parodo naujausius pasikeitimus, įvykusius paskutinėse kartose, kurių skaičius siekia apie 10, bet nesuteikia informacijos apie senovės protėvių migraciją. Jeigu jus labiau domina senovės protėviai, tada geriau rinkitės Y chromosomos tyrimus, t.y. Y chromosomos trumpo tandeminio pasikartojimo tyrimą arba Y chromosomos vieno nukleotido polimorfizmo tyrimą, arba toliau plačiau aprašytus mitochondrinės DNR tyrimus.
Apibendrinant reikėtų pažymėti, kad protėvių kilmės tyrimas suteikia galimybę iš arčiau pažvelgti į šiandien gyvenančius ištirtus žmones ir į jų genetinių profilių panašumų pasiskirstymą visame pasaulyje. Jis suteikia informaciją apie paskutinių 5-10 kartų artimiausius bendrus protėvius ir giminaičius.
Protėvių kilmės tyrimas pagal tėvo kilmės liniją ir haplogrupės*
Y chromosomos trumpo tandeminio pasikartojimo tyrimas leidžia nustatyti vyro giminystės liniją, siekiančią 60 000 metų atgal ir suteikia informacijos apie žydų aškenazių migracijas (žr. toliau). Haplogrupės yra klasifikuojamos remiantis Y chromosomos vieno nukleotido polimorfizmo pasikeitimais.
Y chromosomos trumpo tandeminio pasikartojimo tyrimo metu ieškomi naujesni mutaciniai pasikeitimai, įvykę per paskutinius kelis tūkstančius metų (paskutinėse kartose, kurių skaičius siekia 10-20+). Šis tyrimas yra labai naudingas, kai vykdomi DNR analize paremti pavardžių atsekimo projektai, t.y. kai ieškoma bendrų protėvių pagal tėvo giminystės liniją. Remiantis Y chromosomos trumpo tandeminio pasikartojimo tyrimo duomenimis taip pat galima įvertinti informaciją apie Y chromosomos haplogrupes.
*Daugiau informacijos apie haplogrupes pateikiama tolimesnėje dalyje.
Y chromosomos vieno nukleotido polimorfizmo tyrimo metu ieškomos taškinės mutacijos, atsiradusios per paskutinius 50 000 metų ir turinčios reikšmės pasikeitimams didelėse grupėse, priklausančiose didžiulėms žmonių populiacijoms. Žemiau pateiktoje diagramoje kiekviena Y chromosomos haplogrupių medžio šaka gali būti identifikuojama pagal specifines vieno nukleotido polimorfizmo mutacijas, leidžiančias atsekti didelių protėvių grupių migracijas. Norėdami gauti daugiau informacijos, apsilankykite „Bradshaw foundation“ interneto svetainėje, kurioje aprašyta žmonijos kelionė (The Journey of Humankind).
Supaprastintas Y chromosomos haplogrupių medis
Protėvių kilmės tyrimas pagal motinos kilmės liniją ir haplogrupės*
Mitochondrinės DNR tyrimas, taip pat žinomas kaip DNR tyrimas pagal motinos giminystės liniją, suteikia galimybę atsekti motinos giminystės liniją, siekiančią apie 150 000 metų atgal ir gali patvirtinti jūsų giminystės ryšius su seniai prarastais gimaičiais ir protėviais pagal motinos giminystės liniją. Mitochondrinės DNR paveldėjimas per motinos liniją vaidina reikšmingą vaidmenį tyrinėjant protėvius. Didžioji dalis DNR rūšių yra susimaišiusios mūsų organizme, nes yra perduodamos iš kartos į kartą, tačiau mitochondrinė DNR išlieka beveik nepakitusi, nes perduodama tik motinos linija, iš motinos vaikui. Tai reiškia, kad mūsų mitochondrinė DNR yra tokia pati kaip mūsų motinos ir senelės mitochondrinė DNR bei leidžia atsekti praeities kartas, kurių skaičius siekia nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių. Tyrinėdami savo mitochondrinę DNR, faktiškai galime netiesiogiai perskaityti savo tolimųjų protėvių iš motinos pusės mitochondrinį genetinį kodą.
* Daugiau informacijos apie haplogrupes pateikiama žemiau.
Haplogrupės
Haplo grupė – tai panašių haplotipų, turinčių bendrą protėvį su ta pačia vieno nukleotido polimorfizmo mutacija visuose haplotipuose, grupė. Kadangi haplogrupė susideda iš panašių haplotipų, remiantis haplotipais, galima numatyti haplogrupę. Haplogrupės leidžia atsekti tolimų protėvių kilmę, siekiančią tūkstančius metų atgal.
Haplotipas – tai specifinių alelių (konkrečių DNR sekų) rinkinys glaudžiai sujungtų, chromosomoje išsidėsčiusių ir greičiausiai kartu paveldimų genų grupėje. Paprastai tariant, haplotipas – tai genų, kuriuos palikuonis paveldi iš tėvo/motinos, grupė.
Žydai aškenaziai
Per paskutinius 20 metų mokslininkai atliko daug žydų aškenazių kilmės tyrimų, paremtų Y chromosomos ir mitochondrinės DNR analize. Didžiąją tyrinėjimo darbų dalį atliko Arizonos universiteto daktaras Michael F. Hammer. Toliau pateikiama ištrauka iš vieno tokio jo 2000-aisiais metais publikuoto darbo. Michael F. Hammer ir jo kolegos atliko Y chromosomos haplotipų tyrimą, kuriame dėmesys skiriamas žydų aškenazių kilmei iš tėvo pusės. Hammer ir kt. priėjo prie išvados, kad daugumos žydų aškenazių ir žydų sefardų Y chromosoma turėjo mutacijas, dažnai pasitaikančias tarp Vidurio Rytų tautų ir retai pasitaikančias bendroje Europos populiacijoje. Tai reiškia, kad žydų aškenazių vyriškos lyties protėvius galima atsekti iki Vidurio Rytų. Žydų aškenazių vyriškos lyties protėvių genetinio susimaišymo dalis sudaro mažiau negu 0,5% vienoje kartoje, įvertinus kartas, kurių skaičius siekia 80; „europietiškų Y chromosomų perdavimas žydams aškenaziams yra santykinai nedidelis“, o bendras susimaišymo vertinimas yra „labai panašus į vidutinį Motulsky’o pateikiamą vertinimą, sudarantį 12,5%“. Tačiau, kai visi haplotipai buvo įtraukti į tyrimą, susimaišymo procentinė dalis padidėjo iki 23% ± 7%. Pasak Hammer ir kt., „diasporos žydai iš Europos, šiaurės vakarų Afrikos ir Artimųjų Rytų panašesni vienas į kitą negu į savo kaimynus, kurie nėra žydai.” Be to, žydų aškenazių ir sefardų nežydiškos kilmės genetiniai komponentai paprastai yra Pietų Europos, ypač graikiškos, kilmės.
Reziumė
Apibendrinant reikėtų pasakyti, kad protėvių tyrinėjimas gali tapti maloniu pomėgiu. Siūlome pasinaudoti keliais tyrimais, kurie suteiks galimybę kitaip pažvelgti į artimus ir tolimus giminystės ryšius su protėviais.
Tikimės, kad šis paaiškinimas buvo naudingas. Jeigu turite kokių nors klausimų, nedvejodami susisiekite su mumis.